vėzdininkas

vėzdiniñkas (-inỹkas) sm. (2) 1. žr. vėzdas 1: Čerilnykai susirinkdami atsineš su savim po vėzdinỹką, t. y. lazdyno lazdą, smagią savo rankai MitII250. 2. Šauk kas su vėzdu: Patys [Užgavėnių] vėzdininkai pasirėdo irgi savotiškai. Čia tinka tie patys kasdieniai rūbai, kad ir palaikiai kailiniai rš.